- dvokuoti
- dvokúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. pūsti, daryti vėją, vėduoti: Įdėk pjaulų ir smarkiau dvokúok, matai, kad jau bitės pyksta Trk. Šiandien pavasariškas vėjukas dvokúo[ja] Stl. Ko dvokúoji su skara, ir taip jau šalta Mžk. 2. intr. sunkiai kvėpuoti, pūtuoti: Ir avys, ir kiaulės dvokúo[ja], pri žemės prikritusios Ms. Dvokãvo dvokãvo ir pakratė kojas Skd. Ko čia dvokúoji lyg šuo? Slnt. Toki ten i sveikata – žingsnį ženga i dvokúo[ja] kaip kalvio dumplės Vvr. | tr.: Ligonis sunkiai dvokúoja kvapą, t. y. trauka J. 3. žr. dvokti 1: Taboku dvokúoji, bene rūkai? Šts. \ dvokuoti; atidvokuoti; nudvokuoti; padvokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.